Drugelis nakty
Lyg vasaros žiedlapis, tartum žvaigždės danguje į mano širdį nusileido drugelis. Sparneliai nutvieksti pirmojo saulės spindulių grožio – mėlynai žalsva žėrinčia gama. Nusileidęs į delną jis man priminė nuostabią vasaros simfoniją. Kurią dainuodavome rytais, kartu su tavimi. Tik tavo dėka šis drugelis kasdien šildo mano širdį šiuo žaismingu vaikišku entuziazmu. Tavo dėka aš jaučiu vaikystę. Tik šio nuostabaus drugelio dėka – aš jaučiu jaunystę, jaučiuosi gerai būdama čia ir dabar, būdama savimi, niekuo kitu, tik paprasta žavia, nuoga siela.