Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 58

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Jau buvau pasakojęs, kaip atrodė mano diena tuomet Bakšėnų pradinėje mokykloje ta pati paskutinioji mano mokslų diena, vis dar tebesimokant ketvirtoje klasėje. Dabar dar viską papildysiu naujomis detalėmis. Viskas vyko 1995 metų gegužės 26 dieną. Reikalas tas, kad ši džiugi ir labai saulėta pavasario diena man tuomet prasidėjo su netikėtu stiklo taros pirkėjo apsilankymu mūsų kieme, kurio metu teko man ir kitiems šeimos nariams iš visokių patalpų ir pašiūrių traukti, nešti ir į taros pirkėjo automobilio kėbulą krauti visokius butelius ir kitokius stiklinius indus. Bet man dar visai užteko laiko ir susiruošti iškeliauti į pačias paskutines savo pamokas Bakšėnų mokykloje. Apie tai, kas čia vyko tuomet, jau buvau rašęs savo Bakšėnų prisiminimų 24 –ajame piešinyje. Iškart po tos paskutinės pamokos, kuomet aš gražiai visų akivaizdoje atsisveikinau su šia savo pirmąja mokykla, rūbinėje apsirengiau ir, išėjęs laukan, laiptais nusileidau žemyn, kur manęs jau laukė mano tuomečiai draugai bakšėniečiai berniukai – Vitka ir Šarka. Buvau su Vitka anksčiau kalbėjęsis, kad norėčiau iš jo gauti dovanų mažą katytę, bet tik nuėjęs į jo namus vėliau pamačiau, kad jis tik norėjo man parodyti savo turimą žaidimų kompiuterį, o jokios katytės jis visai ir neturi. Paskui vėl išėjau į lauką, dar norėjau palaukti kiek, kad galėčiau namo grįžti kartu su savo mama, kuri tuomet mokykloje dalyvavo tėvų susirinkime, bet galiausiai taip ir nesulaukiau jos ir nusprendžiau pats vienas grįžti keliu į savo namus. Pabaiga.