Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis sėdi savo pirmoje Stalių darbų pamokoje, "Profkėje"

Jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė tą vaiskų ir saulėtą antrosios rudens dienos rytą savo kaime sėdo į rajoninį autobusą, vežantį tiesiai į Kupiškio miestą, kur esančioje Žemės ūkio mokykloje ji ketino pradėti savo visiškai naujus Pardavėjo ir prekių žinovo profesijos mokslus. Ji tuomet dar nežinojo to, kad toje mokykloje netrukus sutiks vieną mokinį, vaikiną, kurio vėliau labai neapkęs. Tas mokinys buvo vardu Usūrinis, irgi kilęs iš kaimo vietovės rajono gilumoje, ir čia atėjęs mokytis Statybininko profesijos. Į pirmąją dieną „Profkėje“ jį tuomet atlydėjo mama. Po sveikinimo kalbų, įvykusių mokyklos kieme, visi vėliau išsiskirstė į savo klases. Naujoko pirmakursio Usūrinio klasė buvo kabinete trečiame aukšte, jis ten netrukus pamatė, su kuo jam teks kartu mokytis – savo būsimus klasiokus, klasė susidarė vien iš vaikinų. Teko parašyti apie save prisistatymą, o vėliau jau ir prasidėjo pirmosios pamokos. Po to Usūrinis su savo naujais klasiokais nuėję pirmąkart pamatė ir kitą mokyklos kompleksą – Mokomąsias dirbtuves, kur pas Staliaus darbų mokytoją Alfrį, jo kabinete turėjo savo pirmąją profesijos pamoką. Teko iškart suprasti visiems, kad jiems nebus duodami vadovėliai, vietoj to teks kasdien į savo sąsiuvinius rašyti konspektus, ir daug. Tikrai išskirtinė buvo jau ta šioji pirmutinė pamoka, nes per ją mokytojas aiškino apie medžio kamieno skerspjūvio sandarą, o tai Usūriniui iškart labai priminė savo dar dešimtoje klasėje turėtas biologijos pamokas... 2002 m. rugsėjo 2 d.