Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Nycių kaimo gyventojui, jaunajam burtininkui Larnetui Kosmonautui sėdint ištisai vis namie, jo dabartines niūrias dienas kiek praskaidrino į mobilųjį telefoną jam paskambinęs jo vyresnis draugas – vyriškis Usūrinis Kumštis. Vyriškiui rūpėjo sužinoti, kaip tam Larnetui sekasi mesti rūkyti, ir ar jis jau buvo bent sykį gyvai pats išbandęs Usūrinio siūlomą seksualinį pėdkelnių fetišą, ką būtent jis jo metu jautė. Tačiau Larnetas per tuos savo dabartinius rūpesčius visai jau buvo apie tas pėdkelnes pamiršęs viską, nors ir dabar tas Usūrinis aktyviai vis agitavo Larnetą, kad jam būtinai reikia pabandyti tas pėdkelnes užsimauti ant savo kojų. Taigi, tik pabaigęs savo pokalbį, Larnetas tuoj namų spintoje susirado vienas iš savo mamos Irenos mūvimų pėdkelnių ir užlipo kopėčiom ant aukšto, į palėpę. Kad tą dalyką pagaliau ir jis padarytų. Palėpėje Larnetas slapčia nusimovė savo kelnes ir kojines ir pirmąsyk vien dėl malonumo paieškų užsimovė ant savo vyriškų kojų tas pėdkelnes. Bet nespėjo jis jų nė iki galo apsimauti ir ką nors pajausti, kai staiga pratrūko garsus kvatojimas – pro pat pravertas palėpės dureles abu tėvai, Tukurutis ir Irena viską iš šalies gyvai matė, ką jų sūnus Larnetas dabar daro. Jie mat norėjo sekti sūnų, pažiūrėti, ką jis ten palėpėje vienas daro, nes bijojo, kad jis ten vėl nesumanytų užsirūkyti. Ir taip Larnetui buvo sugadintas jo malonumas – jis jau nebežino, buvo jam tada gera, kai jis mūvėjo pėdkelnes, ar nebuvo... 2024 m. spalio 31 d.