Manosios dienos, po Bakšėnų pradinės mokyklos baigimo 6

Vis dar apie manąsias gyvenimo dienas, kas vyko netrukus po to, kai aš Bakšėnų pradinėje mokykloje pabaigiau savo ketvirtos klasės mokslus, po paskutinės mano mokymosi šioje mokykloje dienos. Žodžiu, kaip ir minėjau piešinyje, tuo metu buvau jau visiškai pasveikęs nuo savo turėtos ligos, bet vis tiek slegiamas nerimo ir savotiško pergyvenimo. Ir tai, žinoma, tik dėl savo mylimiausio vaikiško žurnalo „Genys“ birželio mėnesio numerio niekaip nepasirodymo išėjus. Tą minėtą saulėtą ir šiltą vasaros popietę, atsimenu, kaip tik mano mamai prireikė atgal į Bakšėnus su mūsų automobiliu „Moskvič“ parvežti du bakšėniečius vyrus, kurie mūsų sodybos kieme remontavo sugedusį mūsų turimą traktorių. Paskui, važiuojant per pačius Bakšėnus, ant pagrindinio kelio netikėtai susitikau važiuojančią su dviračiu mūsų laiškininkę Violetą, su kuria netrukus ir įvyko štai šis pavaizduotas pokalbis, kurio metu aš iš jos sužinojau, kad to naujo birželio „Genio“ numerio tikrai vis dar nėra spaudoje, o kada jis pagaliau pasirodys išleistas spaudoje, to nežinanti net ir ji pati. Taigi, buvau nuliūdintas šios žinios, ir beliko man tiktai apsišarvoti kantrybe ir vis tiek dar laukti toliau...