Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie galvojimą laiptinėje, kaip bus per pasiruošimą raštu egzaminui

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu jau buvo kalendorinis pavasaris ką tik pagaliau prasidėjęs, o su juo kartu jau ir kovo mėnuo, o aš pats Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius dešimtos klasės mokslus. Daug visokių įdomių dalykų vyko tuomet aplink: nors ir kovas, bet sniegas jau buvo kuo anksčiausiai nutirpęs, jau visai šilta, parduotuvės „T –Market“ tuomet pradėjo skelbti savo akciją „Dovana visam gyvenimui“, o manojoje mokykloje iš mokytojų pusės vis daugiau ir garsiau sklido kalbos apie artėjančius mums baigiamuosius egzaminus. Per pamokas prasidėjo ta proga vykstantys per dvi pamokas specialūs pasiruošimo būsimam egzaminui darbai. Pirmiausia jie vyko lietuvių kalbos kabinete, čia lituanistė mokytoja Laima mums visiems davė po didelio formato, gelsvo popieriaus lapus, ant kurių mes turėjome rašyti kažkokius rašinius, ar kitokius tekstus, pagal mokytojos duotą atitinkamą temą. Ši užduotis man dar nebuvo pernelyg didelė problemą kažką tekstinio sukurti, nes jau seniai buvau gan pramokęs rašyti beveik visai be klaidų. Tačiau, kai sužinojau, kad kitąsyk per pamokas bus ir beveik lygiai tokia pati matematikos pasiruošimo artėjančiam egzaminui užduotis, visai nejuokais tada sunerimau. Tiesa, apie šias pasirengimo egzaminui užduotis jau iš anksto, seniau buvo klasei pranešta. Po šios žinios gavimo, atsimenu, tuomet laiptinėje kopiau laiptais į antrąjį aukštą ir vis nerimavau, vis sukau savo galvą, kaip man bus per tą artėjantį matematikos „pasiruošiamąjį“ darbą, kaip ten man teks suktis iš keblios prasto mokėjimo padėties. 2002 m. kovas