Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie laiką, žiūrint pro langą ir sergant būnant savo namuose

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo ką tik jau vos vėl prasidėję Naujieji 1996 –ieji metai – jau ir sausio mėnuo, tuo pačiu pats žiemos vidurys, o aš iš po žiemos mokyklinių atostogų kaip ir turėjau vėl grįžti atgal į mokyklą, atgal į savo mokslus penktoje klasėje. Bet buvo man kitaip – kadangi iš po Kalėdų švenčių buvau rimtai susirgęs plaučių uždegimu, tai niekaip negalėjau vėl eiti į savo mokyklą, ištisai sėdėjau vien namuose ir neslėpsiu to žodžio – vien nuobodžiavau. Kai tik buvo man tada nustatyta šioji liga, paskui kiekviena diena man prasidėdavo ir baigdavosi vien Bakšėnų kaimo medicinos felčerės apsilankymais namuose ir vaistų leidimu su švirkštais man į sėdimąją. Tai tęsėsi kažkur apie dvi savaites, o gal net ir kiek ilgiau. Kol aš visai pasveikau nuo tos savo ligos. O per tą sirgimo laiką neturėjau noro ištisai vien gulėti savo lovoje, ir basčiausi iš kambario į kambarį be jokios rimtos veiklos. Pasinaudodamas savo paties turimais naujaisiais mokykliniais spalvotais flomasteriais, jais nuspalvinau net kelis puslapius savo naujai gautame gruodžio mėnesio „Genio“ numeryje, ten kur jie buvo priede „Genio gandas“. Ir tai dariau vien iš neturėjimo namie ką veikti. O ir kai ir tai man nusibosdavo, kitame kambaryje pro langą žiūrėdavau, kaip prie mano sodybos esantį kaimo keliuką vėl ir vėl vis valo pravažiuojantis su pritaisytu buldozeriu „Detukas“ traktorius, nes tąkart pastoviai vis iškrisdavo naujas po naujo sniego sluoksnis, pastoviai lauke vis snigdavo ir dėl to beveik nuolat šis kaimo keliukas būdavo nuo sniego nepravažiuojamas. 1996 m. sausis