Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie pamoką lietuvių klasėje su skaitoma lietuviška pasaka

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. O tuo metu buvo jau ir visai vasario mėnuo neseniai prasidėjęs – bent jau kalendoriuje kaip ir turėjo būti simbolinė žiemos pabaiga, bet ta tikroji žiema net nė iš tolo jokių planų neturėjo trauktis, ji buvo nusiteikusi karaliauti lauke ištisai. Man pačiam – įprastas gyvenimas Salamiesčio mokykloje, kur ir toliau vis dar krimtau savuosius penktos klasės mokslus. Kelias dienas kažkiek sergu ir dėl to sėdžiu namie, paskui kelias dienas vėl einu į savo mokyklą, toks ir buvo mano tas tuometis mokinio gyvenimas. Būtent tą mėnesį mama man mieste nupirko pirmąjį mano gyvenime elektroninį skaičiuotuvą. Kiek atsimenu, tikrai ne visos lietuvių kalbos pamokos mano mokykloje būdavo tiktai nuobodžios, pasitaikydavo tarp jų ir tikrai įdomių, išskirtinių. Atsimenu, kad gal vasarį kartą ir buvo viena tokia išskirtinė pamoka mums, penktokams, tame lietuvių kabinete – klasės auklėtoja Aldona išsitraukė iš spintelės tokį seną projektorių, į kurį buvo dedamos skirtingos spalvotos skaidrės su ant jų esančiais paveikslėliais ir taip ant lentos, ištiestame ekrane buvo rodomas tarsi kaip koks trumpas mini filmukas, ar istorija. Reikėjo tik kaskart tas skaidres vis kaitalioti. Tada mokytoja užtraukė mūsų kabineto langų užuolaidas, kad viduje būtų daug tamsiau, įjungė senąjį projektorių ir jo šviesą nukreipė tiesiai link pakabinto ekrano. Buvo paveikslėliais rodoma lietuviška pasaka „Katinėlis ir Gaidelis“, su kiekviena keičiama skaidre keitėsi ir rodomi ekrane paveikslėliai, o man ir kitiems klasiokams teko kiekvienam paeiliui skaityti po atskirą rodomo teksto dalį... 1996 m. vasaris