Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie po atostogų, Atvelykio margučių ridenimą lietuvių kalbos kabinete

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau beveik kažkur balandžio mėnesio vidurys, bet net ir dar dabar toji žiema lauke už lango net neketino visai trauktis, nors kalendorinis pavasaris jau ir seniai buvo prasidėjęs. Vis dar buvo gan daug sniego laukuose ir vis dar šalo. O aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius penktos klasės mokslus. Tuoj iš pat po pavasario atostogų ir po Velykų vėl grįžęs atgal į mokyklą, kažkurią jau nebežinau tiksliai kurią dieną mano klasėje įvyko margučių ridenimas, skirtas Atvelykio progai. Mūsų, penktokų, auklėtoja Aldona jau iš anksto buvo visiems pranešusi, kad reikės tiesiai į mokyklą atsinešti iš namų velykinių kiaušinių margučių, kad klasėje įvyktų bendras jų ridenimas. Aš irgi buvau ten nusinešęs bent kelis margučius. Paskui, lietuvių kalbos kabinete, auklėtojai Aldonai viską matant, buvo čia iš lauko atsinešti plyta ir šiferio lovelis, skirti margučių ridenimui. Ir jis tuoj prasidėjo. Kiekvienas iš mūsų klasės, paeiliui ridenome tuo loveliu savo atsineštus į mokyklą margučius ir skaičiavome, žiūrėjome, kuris iš mūsų tų kiaušinių surinks daugiausia. O daugiausia jų surinko klasiokai – Tomazas ir klasės chuliganas, Arvydas... 1996 m. balandis