Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie šienapjūtės metu įvykusį pokalbį pakelėje su klasiokais

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Šis įdomus įvykis man tuomet įvyko jau pačioje birželio mėnesio pradžioje, maniškiams klasiokams dešimtokams Salamiesčio mokykloje vienas po kito tuomet vyko mokykliniai baigiamieji egzaminai, o tuo tarpu aš... Gėda dabar man tai net kažkaip ir prisipažinti, bet aš nė vieno iš tų baigiamųjų egzaminų taip ir nelaikiau, faktas tas, kad dar kažkur iki balandžio mėnesio dar kaip ir turėjau ketinimų irgi su visais eiti prie egzaminų laikymo, bet paskui tučtuojau persigalvojau, nes stipriai bijojau to, kas manęs gali laukti per matematikos egzaminą, žinojau, kad su savo tuometėmis žiniomis vis tiek jo niekaip neišlaikysiu. Kol kiti klasiokai vargo su savo egzaminais, aš tuo metu ištisai sėdėjau namuose ir padėjau savo tėvams per šienapjūtės darbus. Juk tuo metu jau buvo ką tik prasidėjusi kaime šienapjūtė. Atsimenu, kad vieną tokį šiltą ir labai saulėtą birželio vakarą sėdėjau kitapus vieškelio, priešais mano kaimą, pievoje esančioje stovinčioje paruoštoje traktorinėje priekaboje ir ruošiausi netrukus prasidėsiantiems šieno presavimo darbams ir tingiai dairiausi aplinkui, po tuščią vieškelį, kai nuo vakarų pusės staiga pasirodė artėjantys du dviratininkai. Tie kai jiedu priartėjo visai arti, supratau, kad čia namo iš mokyklos į Bakšėnus grįžta du mano klasiokai – Vitka ir Jurga, ir juos tučtuojau užkalbinau. Mano tiedu klasiokai sustojo ir prisipažino, kad čia jie tikrai yra grįžtantys namo iš mokyklos, iš po savo egzamino. O aš, atsisakęs laikyti su visais egzaminus, turėjau klasiokams paaiškinti, ką aš dabar beveikiu, kad dabar savo tėvams padedu vežtis namo šieną. 2002 m. birželis