Kupiškyje, pakeliui link dantistės matau miesto kiosko lange naują "Naminuką"

Tuo laikotarpiu, kai 1995 metų vasarį man pirmąkart buvo stipriai pradėję skaudėti mano dantis ir teko pirmąkart gyvenime pradėt lankytis pas dantų gydytoją Kupiškio mieste. Tada aš buvau dar vis ketvirtokas Bakšėnų kaimo pradinėje mokykloje. Šiose mano kelionėse pas dantistę į Kupiškį mane pastoviai lydėjo mano mama, kad mane morališkai palaikytų ir padrąsintų, prieš man einant į dantistės kabinetą ir ten sėdant ant krėslo. Atsimenu dar vis tą kelią, tą šaligatvį, kuriuo man su mama tekdavo eiti drauge link tos dantistų klinikos mieste – pro Savivaldybę, paskui pro būsimąją Gimnaziją – vis tolyn ir tolyn. O kairėje gatvės pusėje, netoliese čia esančio mokyklos pastato, stovėjo ir kuklus spaudos kiosko namelis. Ten tiek maži, tiek ir suaugę sustodavo sau nusipirkti kokį nors savo mėgstamą leidinį. Atsimenu, buvo tada jau kovo kažkur pirmoji savaitė, kai su autobusu nuvažiavus Kupiškin, apniukusį rytą vėl ėjau su mama link dantistės pro tą pačią vietą, ir iš tolo mačiau, kad tame spaudos kiosko lange kabo pakabintas pardavimui ir vasario mėnesio žurnalo vaikams „Naminukas“ numeris. Buvau sugundytas minties pabandyti tą numerį įsigyti. Parodžiau tada iš tolo tą žurnalo numerį savo mamai, bet ji atsisakė man jį nupirkti, motyvuodama, kad galėsim kitą kartą tą žurnaliuką bandyt nusipirkti, bet po kažkur savaitės kai vėl čia į miestą atvykau, šito numerio spaudos kioske jau daugiau nebeaptikau, jo jau visai nebebuvo prekyboje...