Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie rytinį laukimą autobuso pakelės stotelėje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Gan įdomu man dabar yra prisiminti tuos senus laikus, kaip man vyko gyvenimas pradėjus mokytis Salamiesčio mokykloje – tais pačiais pirmais metais, penktoje klasėje. Išskirtinai visiškai tikrai kitoks mokyklinis gyvenimas, nei buvo man prieš tai, mokantis Bakšėnų kaimo pradinėje mokykloje. Atsikėlęs ankstų rytą, aš susidėdavau į savo kuprinę visus tai dienai mokykloje skirtus vadovėlius ir iš namų skubėdavau tiesiai link kryžkelės, kur stovėdavau pakelėje esančioje autobusų lauko stotelėje ir imdavau laukti atvažiuojančio rajoninio maršrutinio autobuso, kuris man sutrumpins kelią iki pat mokyklos. Laukdavau ne aš vienas – ten pat su kuprine ant pečių iš kito keliuko netrukus ateidavo ir kita mokinė, septintokė Asta. Bet aš su ja tiktai pasisveikindavau, ir daugiau nieko, beveik jokio bendravimo tarpusavyje su ja taip ir nebūdavo niekada. Nors ten tikrai ir patraukli, gabi mergaitė buvo. Ilgai laukti nereikėdavo – netrukus pakalnėn, vieškeliu nuo rytų pusės į plentą kryžkelėje įsukdavo tas autobusas, mes su Asta įlipdavome į tą autobusą ir pajudėdavome į miestelį, link pačios mokyklos. Pamenu, kad tas važiavimas jau nuo pat rugsėjo mėnesio kainavo tada tik vos kelis centus, bet paskui įsigijau ilgalaikį mokinio bilietą, tada įlipus tereikėdavo tik jį tuoj parodyti konduktoriui, ir tą kelio ruožą iki pat savo mokyklos galėdavau važiuoti už dyką. 1995 m. rugsėjis