Studentas Raigardas Šunėnas šalia Vilniaus Universiteto bibliotekos durų

Nycių kaimo gyventojui, verslininkų Šunėnų sūnui – Raigardui Šunėnui pagaliau, tradiciškai ir vėl baigėsi visas tas nerūpestingas, lengvabūdiškumo pilnas atostogų metas ir drauge su visais kitais mokiniais bei studentais ir vėl teko grįžti atgal, į mokslų tesimą. Šiemet tas Raigardas Vilniaus Universiteto Verslo vadybos studijose jau yra antro kurso studentas, tad ir vėl tenka grįžti prie žinių plėtimo, šviečiamosios veiklos, po atostogų vėl iš naujo prisiminti tai, kas yra intensyvus mokymasis ir paskaitų lankymas. Palikęs savo tėvus ir namus kaime, 20 – etis Raigardas drauge su savo panele Vilija Koriznaite ir vėl gyvena Vilniuje, būna įsikūręs studentų miestelyje ir į savo studijavimą žvelgia kuo rimčiausiai. Per tuos pirmus studentavimo metus, Raigardas jau spėjo pažinti visą to Universiteto valdų teritoriją, dabar jau žino tai, kiek ir kokių įdomių čia yra dėmesio vertų, lankytinų objektų. Vienas iš jų yra puošniosios Vilniaus Universiteto bibliotekos lauko durys, jas pačiam jau teko varstyti jau daugybę kartų. Bet gerai atsimena nycietis tai, kaip jis jautėsi pirmąkart, kai bendrakursiai jam tas bibliotekos duris parodė, ir jis net išsižiojo iš nuostabos išvydęs, kaip stipriai margai jos yra išraižytos vaizdais, išdrožinėtos. Paskui iš rašytinių šaltinių sužinojo, kad šios išskirtinės išvaizdos durys buvo sukurtos skulptoriaus Jono Meškelevičiaus – kaip paminklas pirmosios lietuviškos knygos, Mažvydo „Katekizmo“ 450 metų jubiliejui. Ir šios, raižinių kupinos durys rodo pagarbą net tik vienam Mažvydui, bet ir daugeliui kitų lietuvių, puoselėjusių lietuvišką spaudos žodį. Labiausiai nyciečiui Raigardui patinka ir daro įspūdį ant durų esantys M. Daukšos žodžiai: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas.“ Tikrai įspūdingi tai žodžiai! 2020 m. rugsėjis