Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 17

Toliau tęsiu savo senų, vaikystės laikų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar eilė papasakoti apie 1994 metų spalio mėnesio žurnalo vaikams „Genys“ numerio gavimo metą. Tai buvo jau visai pats rudens vidurys, pats paskutinis spalio mėnesio šeštadienis, kada su spauda gavau šitą naują, spalio numerį. Jau po praėjusių jaunos kaimynų poros vestuvių. Rudeniškai niūri, tamsi buvo ir pastaroji diena. Buvau manęs prieš tai, kad tą naują žurnalą gausiu gal jau tik sekantį mėnesį, lapkritį, bet ėmiau ir gavau dar tą patį mėnesį. Nuo šio meto aš ir vėl tą „Genį“ gavau toliau būtent tik vėl, tradiciniu būdu, per paštą, nebereikėjo daugiau jį vėl pirkti miesto kioske. Vos tik gavęs naują numerį, kiek nustebau, kai pamačiau, kad šįkart vėl visas žurnalas yra iš paprasto, matinio, o nebe blizgaus popieriaus, kaip anksčiau. Itin buvo smalsu sužinoti, kaip ten, žurnale baigsis išspausdinta kinų pasaka „Paršiukas iš marių“, nudžiugau pamatęs, kad ji laimingai baigėsi, bet šalia to buvo numeryje ir kitų, malonių siurprizų man – vienas iš jų, aprašymas apie Kauno pilį ir jos istoriją, paskui – „Šlepetės“ istorijos įsimintinas tęsinys, „Kolumbas su šlepetėm“ ir skyrelio „Šuns būdoje“ pirminė užuomazga. Kažkiek atsimenu, ką veikiau būtent tą vakarą, kai į namus atkeliavo pas mane naujasis spalio „Genys“ – sėdėjau namie prie stalo, kambaryje ir ruošiau mokytojos man užduotus, ketvirtos klasės namų darbus. Tada aš rašydavau sąsiuvinyje ne su tušinuku, o su rašaliniu parkeriu. Ir visai nesvarbu, kad jau kitą savaitę man tada buvo rudens mokyklinės atostogos. 1994 m. spalis