Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 47

Toliau dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar laikas man papasakoti apie tai, koks buvo tas momentas, kada aš gavau 1997 metų gegužės mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Šįkart visų kitų detalių jau tiksliai nebeatsimenu, nepamenu net ir to, kurią mėnesio dieną tai buvo, atmintyje tėra išlikęs vaizdinys tik toks, kad tuomet buvo gan labai graži, šilta ir saulėta gegužės mėnesio dienos pavakarė, po ilgesnio užtrukimo Salamiesčio mokykloje aš buvau ką tik parėjęs į namus. Beeinant pakeliui iš pašto dėžutės pasiėmiau spaudą, o ten, šalia laikraščių, buvo kaip tik ir tas naujasis, gegužės mėnesio „Genio“ numeris. Mano kiemas, visa sodyba ir apskritai visa aplinkinė Gamta tuo metu jau skendėjo ryškioje, naujoje žalumoje, pievos geltonavo nuo žydinčių pienių žiedų, skraidė vabalai, čiulbėjo paukščiai, o šiltas oras vertė jaustis tiesiog tikrai puikiai. Taigi, o aš tada iškart atsisėdau ant lauko suoliuko, stovinčio kieme prie mūsų trobos ir įnikau skaityti tą parsineštą namo naują žurnalo numerį. O šitas numeris tuomet tikrai visai maloniai ir netikėtai mane patį nustebino – pirmiausiai dėl to, kad pamačiau, jog nuo šiol ir žurnalo vidinis priedas „Genio gandas“ yra jau visas spalvotas, o nebe bespalvis, kaip buvo anksčiau. Antra – kad būtent čia aš pirmąkart gyvenime sužinojau apie piešimą su kompiuteriu, ir dar buvo be galo labai įdomu man skaityti straipsnį apie didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį ir kuo jis yra toks ypatingas. 1997 m. gegužė