Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 58

Toliau vis dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar papasakosiu, koks buvo tas momentas, kada aš gavau 1998 metų balandžio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. O buvo tuomet jau ir visai gražus pavasaris įsibėgėjęs, šv. Velykų išvakarės, ramus ir šiltas šeštadienis, kada drauge su rajoniniu laikraščiu pas mus, į namus atkeliavo ir tas naujas, balandžio mėnesio „Genys“. Keista dabar yra vėl po šitiek metų tai prisiminti : būtent tą mėnesį labai daug manosios Salamiesčio mokyklos mokinių buvo apėmusi tikrų tikriausia manija nešiotis su savimi ir žaisti su „Tamagočiu“ – tokiu kiaušinio formos elektroniniu žaisliuku. Net ir man šitas žaislas buvo labai, labai galvą apsukęs. Ko stebėtis, juk net ir vyresnėliai irgi šito žaislo troško – mano tuometinė klasiokė Rasa net visos klasės akivaizdoje, gimtadienio proga irgi buvo gavusi būtent tą „elektroninį kiaušinį“. O tai įvyko prieš pat pavasario atostogas. Paskui, būtent per šias atostogas, jų metu aš namie kažko buvau susirgęs, net ir lovoje su temperatūra tada gulėjau. Pamenu, kad ir aš tada savo tėvų kaulijau, kad jie man mieste nupirktų tą „elektroninį kiaušinį“, nes irgi labai troškau ir pats jį taip pat turėti, neatsilikti nuo kitų mokyklos mokinių, ir buvo mano šis prašymas netrukus išpildytas – vieną dieną mama lankėsi Kupiškyje ir iš ten man namo parvežė gražų, raudoną daikčiuką – „Tamagočį“. Man, kaip vaikui, džiaugsmo tuo metu buvo dėl to begalė. Gulėjau aš tada savoje lovoje, vienoje rankoje laikiau balandžio „Genį“, o kitoje – gautąjį „Tamagočį“ ir bandžiau perprasti, kaip su juo reikia žaisti. Apie šio žurnalo numerio įdomiausią turinį net nekalbėsiu, nes net „Genio“ gavimą mane tada stipriai nustelbė didesnis džiaugsmas – dėl „Tamagočio“ gavimo patirtasis džiaugsmas. 1998 m. balandis