Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 60

Toliau dar vis tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar man metas papasakoti apie tai, koks kadaise buvo tas momentas, kada aš gavau 1998 metų birželio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Buvo tuomet jau birželio mėnuo, pati vasaros pradžia, bet daugumai kaimiečių tokia gan labai nepalanki, nemaloni – itin lietinga. Vos suspėdavome pievose savo nupjautą šieną grėbti ir krauti į kupetas, džiovinimui. Man pačiam tada Salamiesčio mokykloje buvo jau visai pačios paskutinės mokslo metų dienos, be to ten tuo metu dar vyko ir kažkokios statybos, o aš sėkmingai buvau perkeltas mokytis į aštuntą klasę. Pati birželio mėnesio „Genio“ numerio gavimo data buvo kažkur apie mėnesio vidury, berods, lyg ir pats tą numerį parsinešiau iš pašto dėžutės namo. O dar tuo metu ir mano laisvalaikis namie buvo kupinas žaidimų kieme su žaislais, vis daugiau įsivaizduojant ir žaidžiant tariamas Kupkinuko draugų kautynes su Šabonkos rūsio velniais, bet dabar šiame reikale atsirado ir pradėjo veikti ir visai naujas veikėjas – galiūnas karys Batuotas Katinas. Visada tuo laiku žinojau, kad mano žaidimams papildyti reikia visai naujo veikėjo ir stipraus kario viename. Čia buvo dar kažkur gegužės pradžioje: pirmiausiai tada bandžiau nukopijuoti, savaip nusipiešti šeštokės Kristinos nupieštąjį Batuotą Katiną iš „Bilduko“, bet anas man pasirodė atrodantis toks gan „moteriškas“ veikėjas, o man reikėjo tik vyriško veikėjo. Išeitis ir sprendimas man vėliau atkeliavo gan netikėtoje vietoje – kai lankiausi Kupiškyje ir „Trijų paršiukų“ kiosko langelyje pamačiau šokolado plytelę su ant popieriuko nupieštu Batuotu Katinu, būtent tokiu, kokio man visada ir reikėjo. Tai buvo ne „moteriškas“ veikėjas, o grynai – „vyriškas“. Na, o namie, kai vyko šienapjūtės darbai, šalia to, kiemo trikampyje pievelės plote aš irgi žaisdavau savą „šienapjūtę“ – raudavau kuokštais žalią žolę, ją kraudavau į mašinėlę ir veždavau link savo plytų namelių. 1998 m. birželis