Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 63

Toliau dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar papasakosiu apie tai, koks buvo kadaise tas momentas, kada aš gavau 1998 metų rugsėjo mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Vos ne beveik iki pat rugsėjo mėnesio vidurio dienos bėgo ir toliau man vis dar tebebūnant Kauno Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“. Taip, aš ten gydžiausi. Prasidėjus naujiems mokslo metams, net ir būnant sanatorijoje niekaip nebuvo galima išvengti mokyklinių pamokų – jos čia vaikams irgi vyko, nelyg kokioje įprastoje mokykloje. Būnant man jau aštuntoku, teko karčiai pajusti, kokie yra pasunkėję mokslai dabar, ypač per matematikos pamokas. Pamokos vykdavo atskirame sanatorijos korpuse, viename jo gale buvo valgykla, o kitame – klasių patalpos. Būtent šitoje gydymo įstaigoje, aš pirmąkart sužinojau apie šokoladinį riešutų kremą „Alisa“ ir paragavau bulvių traškučių „Oho!”. Išvažiavau namo kažkur 11 dieną. Paskui dar spėjau sugrįžti ir į savo Salamiesčio mokyklos suolą. O rugsėjo 17 dieną aš gavau ir naują, rugsėjo mėnesio „Genio“ numerį, drauge ir su rajoninio laikraščio priedo vaikams „Kupkinukas“ naujuoju numeriu. Atsimenu, aš tada po pamokų iš mokyklos keliuku kaip tik traukiau namo, buvo apniūkusi rudens diena, o aš iš pašto dėžutės pakeliui su spauda ir pasiėmiau pastaruosius du mylimus leidinius. Nustebino mane tai, kad šįkart „Genio“ numeris buvo plonesnis, nei anksčiau, bet ir šįsyk taip pat radau, ką įdomaus jame paskaityti, kad ir apie pieno, skirto mokinukams, akciją. Privertė nusišypsoti žurnale išspausdintos, vaikų atsiustos nuotraukos, kuriuose jie įsiamžinę, kaip Viduramžių laikų, „Skomanto“ serijos knygų herojai – taigi, dar praeitą šią vasarą aš irgi norėjau taip atrodyti, bandžiau su savo žaidimais atkartoti Konano nuotykius TV ekrane. Bet dabar to serialo jau nebegalėjau toliau pasižiūrėti, jo jau neberodė, pasibaigęs jis buvo... 1998 m. rugsėjis