Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 64

Toliau dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar prisiminęs papasakosiu apie tai, koks kadaise buvo tas momentas, kada aš gavau 1998 metų spalio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Iš po gydymosi Kačerginės vaikų sanatorijoje, grįžus man vėl atgal mokytis į Salamiesčio mokyklos suolą, buvo galima tikėtis, kad gyvenimas čia vėl bus toks pat, kaip ir anksčiau, bet, deja, nebuvo. Buvau nemaloniai nustebintas, sužinojęs, kad pasikeitė mano klasės auklėtoja – išėjus iš darbo mokykloje Aldonai, ją pakeitė Svetlana. Pradėjau pastoviai vis daugiau nesutarti, konfliktuoti su mano klasėn atėjusiais naujokais – Romu ir Klajūne. Kartu ir mano pažymiai ėmė prastėti. Na, o namie bent kažkiek buvo tada ramesnis gyvenimas: įprasti rudeniniai darbai savame ūkyje, namų darbų ruošimas ir žaidimai laisvalaikiu su savo mylimais žaislais. Klijavau troboje iš kartono lapų savo žaislų namelį. Tąkart šį, spalio mėnesio „Genio“ numerį gavau su spauda kažkur apie mėnesio vidurį – o ir šis numeris vėl mane taip pat sugebėjo nustebinti tuo pačiu savo keistu plonumu. Kažkas jau nebe taip su žurnalu man tada atrodė. Ypač dėl to, kad konkursų šįkart leidinyje jau kažkaip staiga pristigo. Bet „Genio“ baigties tąkart aš dar nenujaučiau. Apskritai, tai gan keistokas man buvo metas: praeitą tų metų vasarą mano seneliai savame darže buvo užauginę be galo daug aguonų, rudenį jų visų nurudavusios, sėklyčių kupinos galvutės buvo nuskintos, sudėtos į pintą vytelių krepšį ir padėtos vienoje kiemo pašiūrėje, planuojant tas aguonų sėklas vėliau kada panaudoti gaminant tešlą, dėl bandelių kepimo. Bet aš, būdamas didelis smaližius, rudenį įjunkau kartas nuo karto vis užsukti ir užsukti į tą pašiūrę, paimti iš krepšio po aguonos galvutę, iš jos į delną sau susiberti augalo sėkliukes ir jas valgyti. 1998 m. spalis