Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 27

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Prisimenant savo tuos mokslų metus Bakšėnų pradinėje mokykloje, reikia pagaliau nors kartą prisiminti ir tai, kas tuo metu man buvo visų skaudžiausia, nemaloniausia. Viskas prasidėjo 1994 metų kovo mėnesį, man mokantis trečioje klasėje. Didžiausiai savo nelaimei ir nesėkmei, tuo metu, net nepradėjęs dar mokytis Salamiesčio mokykloje, jau tada turėjau progą susipažinti su didžiausiu to meto Bakšėnų chuliganu ir piktadariu, jaunuoju Arvydu. Pagal tai, kaip jis nuo pat pradžių su manim elgėsi visą laiką, to Arvydo net negalima laikyti žmogumi, jis – tikriausias gyvulis, žvėris ir parazitas. O buvo taip: atėjus pavasariui ir stipriai pažliugus lauko keliukui, aš jau nebegalėjau eiti juo į mokyklą ir grįžti atgalio, namo, tad tekdavo eiti aplink, žvyruotu vieškeliu, o popiet, eidamas namo vieškeliu, prasilenkdavau ten su po pamokų iš Salamiesčio mokyklos grįžtančiais kitais, bakšėniečiais vaikais. O jų tarpe ir buvo tas Arvydas. Kai aš eidamas keliu susitikdavau šį aršų chuliganą, tas kiekvieną kartą mane tuoj užsipuldavo su žodžiais, paskui su koja išpurvindavo mano drabužius, primušdavo, apspardydavo mane. Parėjęs namo imdavau verkti ir savo motinai paaiškindavau, kad kelyje mane užpuolė ir sumušė kažkoks labai blogas berniukas. Pradėjau ilgainiui net bijoti sutikti jį. Bet ir ketvirtoje klasėje mokantis vėl to paties blogo berniuko puolimai kelyje pasikartojo. Tik nuėjęs į penktą klasę mokytis, sužinojau, kad jo vardas yra Arvydas, jis turi daugybę seserų ir yra visuose Bakšėnuose labiausiai neišauklėtas vaikas, pats pikčiausias vietinis chuliganas...